Tėti, tėti, kaip gera man tave turėti!

baby-84639_1280

Puslapyje Mes-tėvai yra vienas įrašas tėčiams, auginantiems dukras. Kas jį skaitė, turbūt sutiks su manimi, kad daugelis minčių puikiai tinka ne tik kalbant apie tėčių ir dukterų santykius, bet tėčio ir vaiko apskritai.

Labai dažnai rašome mamoms, kalbame daug apie mamos svarbą vaiko gyvenime. Ir taip, šia svarba niekas neabejoja. Bet ne mažiau svarbus yra ir tėtis. Esame turbūt ne kartą girdėję pasakymą, kad „sūnui tėtis – pirmasis herojus, dukrai – pirmoji meilė“ ir šis pasakymas be galo teisingas. Skaityti toliau

Reklama

Apie šeimos laimę tapus tėvais

holding-hands-1149411_1920

Pora laukia savo pirmagimio. Laukia, ruošiasi, svajoja. Mažos kojinytės, mieli rūbeliai, graži lovytė, ramus kūdikis, miegantis glėbyje ar lopšelyje, namie – harmonija ir idilė. O išsvajotas vaikelis gimęs taip supurto, kad maža nepasirodo: bemiegės naktys, žindymo skausmas, vaiko ligos, verksmas dėl pilvuko skausmo, „darbas“ tėvais 24 valandas per parą…  O kur dar mamos hormonai, sveikimas po gimdymo, abiejų tėvų prisitaikymas prie naujo gyvenimo ritmo…

Ir taip – dažnas tų tėvų, kurių vaikai jau paaugę, to jau nelabai prisimena ar ypatingai nesureikšmina, nes žino –  visa tai laikina, praeina ir užsimiršta. Tačiau pirmą kartą tapus tėvais to laikinumo nelabai įsisąmonini. Skaityti toliau

Nenešiok ant rankų, nes pripras?

baby-499976_1280

Neseniai draugai susilaukė pirmagimio ir jau spėjo gauti patarimų, kaip per daug nenešioti kūdikio, nes po to nebepadės ant žemės. Kiek teko apie tai kalbėtis su jaunais tėveliais ir girdėti patarimų pačiai, kai susilaukiau pirmagimės, akivaizdu, kad mūsų visuomenėje vis dar labai gajus mitas, kad daug nešiojamas kūdikis pripranta ir tampa rankinuku“.

Iš vienos pusės galima sutikti su šiuo teiginiu: žmonės (net ir labai maži) prie gero greitai pripranta. Ir taip, kūdikiai dažnai nurimsta tik paimti ant rankų, pajutę artimą, saugų kontaktą, prisiglaudę prie mamos, tėčio ar kito artimo žmogaus. Tačiau mane labai stebina tas žmonių patarimas – „nenešiok, pripras!“.  Bet juk jeigu matome, kad kūdikėlis, pajutęs, kaip gera būti šalia mamos, tėčio, to vėliau pats prašo – kodėl to turėtume neduoti savo mylimam, lauktam, išsvajotam vaikeliui? Kodėl neturėtume jam duoti to, kas jį daro laimingą? Skaityti toliau

Verkia kūdikis, verkia mažas vaikas. Kur čia panašumai, skirtumai ir kaip reaguoti?

baby-443393_1280

Atliepdami į kiekvieną kūdikio verksmą jį lepiname? O kaip su vyresniais vaikais? Tildyti, raminti ar leisti paverkti?

Klausimai, kurie, manau, vis dar labai aktualūs ir keliantys nemažai diskusijų.

Retkarčiais akis užkliūna, tad paskaitau žmonių atsiliepimų, komentarų po įvairiais straipsniais. Taip pat nemažai bendrauju su mažus vaikus auginančiais tėvais. Jaučiu, kad vis dar yra daug tėvų, pasimetusių gausiame informacijos sraute, tarp įvairių skirtingų nuomonių. Vienas paskutiniųjų tokių mano dėmesį atkreipusių komentarų buvo po straipsniu apie kūdikio verksmą: Vieni rašo, kad vaikui naudinga duoti paverkti, kiti dabar teigia, kad žalinga. Tai apsispręskit pagaliau ir neklaidinkit jaunų mamų“. Skaityti toliau

Ar įmanoma pasiruošti tėvystei?

pregnancy-792742_1920

Kai ruošiamės tapti tėvais, dažnai turime iliuziją, kad motinystė, tėvystė – tai vienas malonumas. Susikuriame panašų vaizdą lyg iš sauskelnių reklamos: graži mamytė ant rankų laikanti ramų kūdikį, aplinkui ideali tvarka ir švara, ramybė, šeimyninė idilė. Arba atvirkščiai – jeigu esame bendravę su tėvais, turinčiais daug sunkios patirties su vaikais, galime net vengti tėvystės, kaip kažko baisiai apsunkinančio laimingą gyvenimą. Skaityti toliau

Mėgaukitės motinyste, tėvyste

baby-17369_1280

Auginate kūdikį ar mažą padūkėlį? Daugelis tėvų, jau turinčių paaugusius vaikus, jums gali sakyti – mėgaukitės kiek tik galite, nes tai praeina. Iš tikrųjų, sunku įsivaizduoti tą mėgavimąsi kai atsikeli penktą kartą naktį pamaitinti kūdikio, kai paskausta rankas ir nugarą nuo nešiojimo, kai spyriojasi, neklauso ar pyksta. Skaityti toliau

Mano vaikai nesipyksta

children-817365_1920

Taip turbūt gali vadintis tik knyga. Reti tėvai, kurių namuose auga daugiau nei vienas vaikas, gali pasigirti tokia idile savo šeimoje. Kartais kova tarp vaikų yra akivaizdi ir pasireiškia audringais pykčiais, peštynėmis, riksmais, kartais tiesiog bandymu atkreipti tėvų dėmesį visais būdais, kokius tik vaikas išmano – ir gerais, ir blogais. Kartais vaiką puola įkyrios mintys ir baimės: baimė prarasti tėvų meilę, dėmesį, mintys, kad brolis ar sesuo jiems mielesnė, artimesnė, labiau mylima. Kitaip kodėl tada tėvams prireikė to mažo naujo kūdikio? Skaityti toliau

Kaip užauginti laimingus vaikus: prieraišiosios tėvystės principai

baby-22194_1280

Sakoma, kad visi tėvai nori geriausio savo vaikams. Daug diskutuojama apie tai, koks yra geriausias, teisingiausias vaiko auginimo būdas. Ir vis dėl to, ar yra viena tiesa? Kaip auginti vaiką, norint užauginti emociškai sveiką, saugų žmogų, formuojantį teigiamus santykius su kitais žmonėmis?

Kalbant apie prieraišią tėvystę, dažnai galime išgirsti klaidingą nuostatą, kad tai lepinantis, viską leidžiantis ar net perdėtai globojantis vaikų auginimas. Ir iš tikrųjų, kai kurie tėvai, išgirdę, kad vaikus reikia auklėti pozityviai, pakankamai nepasigilinę, ką tai reiškia, mano, kad negali vaikui sakyti „ne“, negali nieko vaikui drausti, riboti ir panašiai. Tai yra klaidinga nuostata.

Skaityti toliau