Tėti, tėti, kaip gera man tave turėti!

baby-84639_1280

Puslapyje Mes-tėvai yra vienas įrašas tėčiams, auginantiems dukras. Kas jį skaitė, turbūt sutiks su manimi, kad daugelis minčių puikiai tinka ne tik kalbant apie tėčių ir dukterų santykius, bet tėčio ir vaiko apskritai.

Labai dažnai rašome mamoms, kalbame daug apie mamos svarbą vaiko gyvenime. Ir taip, šia svarba niekas neabejoja. Bet ne mažiau svarbus yra ir tėtis. Esame turbūt ne kartą girdėję pasakymą, kad „sūnui tėtis – pirmasis herojus, dukrai – pirmoji meilė“ ir šis pasakymas be galo teisingas. Skaityti toliau

Apie šeimos laimę tapus tėvais

holding-hands-1149411_1920

Pora laukia savo pirmagimio. Laukia, ruošiasi, svajoja. Mažos kojinytės, mieli rūbeliai, graži lovytė, ramus kūdikis, miegantis glėbyje ar lopšelyje, namie – harmonija ir idilė. O išsvajotas vaikelis gimęs taip supurto, kad maža nepasirodo: bemiegės naktys, žindymo skausmas, vaiko ligos, verksmas dėl pilvuko skausmo, „darbas” tėvais 24 valandas per parą…  O kur dar mamos hormonai, sveikimas po gimdymo, abiejų tėvų prisitaikymas prie naujo gyvenimo ritmo…

Ir taip – dažnas tų tėvų, kurių vaikai jau paaugę, to jau nelabai prisimena ar ypatingai nesureikšmina, nes žino –  visa tai laikina, praeina ir užsimiršta. Tačiau pirmą kartą tapus tėvais to laikinumo nelabai įsisąmonini. Skaityti toliau

Nenešiok ant rankų, nes pripras?

baby-499976_1280

Neseniai draugai susilaukė pirmagimio ir jau spėjo gauti patarimų, kaip per daug nenešioti kūdikio, nes po to nebepadės ant žemės. Kiek teko apie tai kalbėtis su jaunais tėveliais ir girdėti patarimų pačiai, kai susilaukiau pirmagimės, akivaizdu, kad mūsų visuomenėje vis dar labai gajus mitas, kad daug nešiojamas kūdikis pripranta ir tampa rankinuku”.

Iš vienos pusės galima sutikti su šiuo teiginiu: žmonės (net ir labai maži) prie gero greitai pripranta. Ir taip, kūdikiai dažnai nurimsta tik paimti ant rankų, pajutę artimą, saugų kontaktą, prisiglaudę prie mamos, tėčio ar kito artimo žmogaus. Tačiau mane labai stebina tas žmonių patarimas – „nenešiok, pripras!”.  Bet juk jeigu matome, kad kūdikėlis, pajutęs, kaip gera būti šalia mamos, tėčio, to vėliau pats prašo – kodėl to turėtume neduoti savo mylimam, lauktam, išsvajotam vaikeliui? Kodėl neturėtume jam duoti to, kas jį daro laimingą? Skaityti toliau

Kai vienas vaikas nuskriaudžia kitą. Bausti ar pasigailėti?

635898096437771395-2080326498_Brothers-1[1]

Apie tai, kad konfliktai tarp brolių ir seserų yra neišvengiami, kad tam tikras jų lygis yra ne tik normalu, bet ir naudinga vaikams, kurie mokosi suderinti savo ir kito žmogaus poreikius bei, kad mums, tėvams, reikėtų vaikams padėti juos tinkamai spręsti, rašiau šiame įraše: Vaikų tarpusavio konfliktai. Ar kištis tėvams ir kaip?

Kitas labai jautrus klausimas tėvams, kurių namuose auga daugiau nei vienas vaikas, yra apie tai, ką daryti, kai vienas vaikas nuskriaudžia, užgauna kitą? O dar sudėtingiau, kai skriaudikas yra vyresnis, stipresnis, o užgautasis – bejėgis kūdikis. Kaip tuomet reaguoti tėvams? Skaityti toliau

Vaikų tarpusavio konfliktai. Ar kištis tėvams ir kaip?

Solutions-Sibling-Fighting

Taika tarp vaikų. Ką tai reiškia?

  • Kad tarp vaikų niekada nebūna konfliktų?
  • Ar kad vaikai nuo mažų dienų išmoksta spręsti konfliktus konstruktyviai?

Dar Piaget teigė, kad vaikai mokosi moralumo susidurdami su nesutampančiais savo ir kito žmogaus poreikiais bei norais. Tad tam tikras konfliktų kiekis ne tik kad yra normalus, bet ir naudingas mūsų vaikams. Tiesą sakant, jeigu taika tarp vaikų reiškia tai, kad vienas kuris nors ar net abu vaikai nutyli apie savo poreikius, „nuryja” savo nusivylimą ir nepasitenkinimą, kad būtų patenkintas brolis, sesuo ar tėvai, tai nėra naudinga nei vienam vaikui. Skaityti toliau

Kaip paruošti vaiką brolio, sesers gimimui?

pregnant-690735_1280

Brolių ir seserų santykiai užsimezga dar tuo metu, kai pradedame lauktis kito vaikelio.

Kaip apie naująjį šeimos narį pranešime savo vyresnėliui, kaip jį ruošime brolio ar sesers gimimui nėštumo metu, kaip jam pristatysime jo brolį, sesę, kaip elgsimės pirmomis savaitėmis po gimimo ir kaip padėsime spręsti tarpusavio konfliktus mažiesiems augant – visa tai didele dalimi lems, ar vaikai bus draugai visam gyvenimui, ar augs su nuoskaudomis ir neigiamais jausmais vienas kito atžvilgiu. Skaityti toliau

Verkia kūdikis, verkia mažas vaikas. Kur čia panašumai, skirtumai ir kaip reaguoti?

baby-443393_1280

Atliepdami į kiekvieną kūdikio verksmą jį lepiname? O kaip su vyresniais vaikais? Tildyti, raminti ar leisti paverkti?

Klausimai, kurie, manau, vis dar labai aktualūs ir keliantys nemažai diskusijų.

Retkarčiais akis užkliūna, tad paskaitau žmonių atsiliepimų, komentarų po įvairiais straipsniais. Taip pat nemažai bendrauju su mažus vaikus auginančiais tėvais. Jaučiu, kad vis dar yra daug tėvų, pasimetusių gausiame informacijos sraute, tarp įvairių skirtingų nuomonių. Vienas paskutiniųjų tokių mano dėmesį atkreipusių komentarų buvo po straipsniu apie kūdikio verksmą: Vieni rašo, kad vaikui naudinga duoti paverkti, kiti dabar teigia, kad žalinga. Tai apsispręskit pagaliau ir neklaidinkit jaunų mamų”. Skaityti toliau

Vaikui labiausiai meilės reikia tada, kai atrodo, kad jis jos nusipelnė mažiausiai

portrayal-89189_1920

Jeigu auginate ikimokyklinio amžiaus vaiką, turėtų būti puikiai pažįstamos situacijos:

  • Kai vaikas zyzia, skundžiasi, aikštijasi, yra grubus ir nesukalbamas;
  • Kai erzina brolį ar sesę, kabinėjasi prie jo, užgauna, išlieja savo pyktį;
  • Kai atrodo, lyg specialiai elgiasi taip, kad mus, tėvus, suerzintų, išvestų iš pusiausvyros.

Dažnai toks vaiko elgesys apibūdinamas kaip ožiukai ir dažnai tėvai imasi priemonių tuos ožius išvaryti”. Kas iš tikrųjų vyksta su vaiku ir kaip reaguoti tėvams? Skaityti toliau